parakštinti

1 parãkštinti 1. refl. tr. I, Vdk, Užv įsivaryti rakštį, pasidurti: Skalbti dabar negalėsiu: pasirakštinau pirštą Rt. Pasirakštinau pirštą Vvr. Begraibydamas aplink šakalius, ir ranką pasirakštinau Vvr. Taip giliai pasirãkštino po nagu Žgč. Lazda pašaižota, pasirãkštinsi ranką – negal braukt Škn. Į paplaišas pasirãkština ranką Trš. 2. tr. suvilioti: Parãkštino ans ją – ir ženytis turėjo Nmk. | refl.: Valkiojosi su tuo bernu ir jau pasiràkštino Pp. \ rakštinti; parakštinti